Nors mokyklų kaimuose mažėja, jose dirba ne mažiau profesionalūs ir prie naujovių prisitaikantys mokytojai. Vienas iš jų – Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas Petras GEDVILAS. Su juo DELFI kalbasi apie šiuolaikinių mokinių žinias ir apie kaimo mokyklų likimą.
– Esate iniciatyvus, pilietiškas ir charizmatiškas mokytojas, o koks buvote mokinys?
– Panašus, koks ir šiandien – koks buvau, toks ir išlikau, bet buvau ramesnis, tylesnis. Išliko tokios pačios charakterio savybės, tik kai kurios jų labiau išryškėjo dirbant mėgstamą darbą – tai iniciatyvumas ir begalinė meilė savo pasirinktai sričiai – lietuvių kalbai ir literatūrai. Nors mokiausi gerai, kartais buvau ir išdykęs.
– Šiandien jau visi supranta, kad nuobodus pamokos vedimas nėra patrauklus mokiniams. Kokia charizmos svarba mokytojo profesijoje?
– Visur reikia paprastumo. Pirmiausia reikia žinių ir savo dalyko išmanymo, bet su mokiniais svarbu kalbėtis jų kalba. Reikia nusileisti ant žemės, kalbėti paprastai, suprantamai ir aiškiai. Negalima gyventi vien pagal instrukcijas – kartais nueini į pamoką ir pamatai, kad tą dieną tam vaikui ir tai klasei visai ne tie dalykai rūpi, visai ne tai, ką susiplanavai iš vakaro. Tuomet bandai išsisukti iš padėties ir gaunasi tos įdomesnės pamokos.
Skaitykite daugiau:
