Prieš 141 metus – 1875 m. birželio 28 dieną Ušnėnuose gimė Povilas Višinskis. 1886 – 1894 m. mokėsi berniukų gimanazijoje Šiauliuose. Atsisakęs stoti į kunigų seminariją, neteko tėvų paramos. Todėl gyveno skurdžiai, anksti susirgo džiova. Baigęs gimnaziją, įstojo į Petrapilio universiteto gamtos mokslų fakultetą. Studijų dėl suprastėjusios sveikatos nebaigė. Grįžo į Lietuvą, norėdamas pasišvęsti lietuvybės gaivinimui. Višinskis domėjosi etnografija, rinko tautosaką, platino lietuvišką spaudą. Dirbo mokytoju, paskendęs kultūrinėje ir švietimo veikloje: platino knygas, organizavo vakarus, režisavo ir pats vaidino, redagavo laikraščius, pats rašė, ugdė, ir drąsino Žemaitės literatūrinius talentus. Jis pirmasis įžiūrėjo gražų būsimosios rašytojos Šatrijos Raganos talentą. Povilas prikalbino rašyti Lazdynų Pelėdą, mokė eiliuoti Jovarą, ragino rašyti Joną Biliūną, Praną Vaičaitį.
1901 m. apsigyveno Kurtuvėnų dvare, dirbo grafo Liudviko Pliaterio vaikų privačiu namų mokytoju. Gyvendamas Kurtuvėnuose ruošė spaudai Bitės, Lazdynų Pelėdos, Žemaitės, Jono Biliūno kūrinius, dairėsi ryšių, kelių nelegaliems spausdiniams gabenti. 1903 m. organizavo gegužinę Bubiuose. 1903 m. rudenį Povilas paliko Kurtuvėnus, persikėlė į Šiaulius. Tačiau jo atminimas liko gyvas. 1976 m. prie Kurtuvėnų mokyklos iškilo Vitalijaus Lukošaičio sukurta medinė skulptūra ,,Kilk ir kelk“.
Šūkis ,,Kilk ir kelk“ – tai Povilo Višinskio credo. Tai reikšia, kovok visais būdais, be jokių kompromisų, prieš valdžią ir tuo pat laiku kelk kitus tai savo kovai.
