Laisvalaikiui

Gražūs žodžiai, citatos, posakiai

- parašė Petras Gedvilas - 4 Komentaras.

Kolegos, kviečiu pasidalinti gražiomis citatomis, prasmingais žodžiais, kuriais mokiniai galėtų panaudoti rašydami rašnius, ypač įžangas ir pabaigas.

***

„Eik, vaikel, paskui mane, aš tau pėdas praminsiu.” (V. Juknaitė)

„<…>kiekvienas negeras darbas esą vinis, kurią kalame į šventą viešpaties Jėzaus kūną.“ (Šatrijos Ragana, „Sename dvare“)

„Žmogus ateina į šią žemę ne tam, kad krautų turtus, rinktų plojimus, ieškotų garbės. Mūsų tikslas turi būti amžinas. O amžinas tikslas – tai mūsų sielos tobulinimas.“ (Šatrijos Ragana)

„Gyvenimas gražus, kai savo vidaus spinduliais jį nušvieti, kai savo vidaus šiluma jį sušildai.“ (S. Nėris)

„Šalia mūsų yra visko, kad galėtume… džiaugtis gyvenimu.“ (M. Martinaitis)

„Žodžiai… Kaip nedaug, kaip nedaug žmogui reikia. Jei manęs kas paklaustų, ko aš džiaugiuosi, tai nežinau, ar pataikyčiau atsakyti…” (S. Nėris)

,,Kiek daug skeveldrų, kiek maža laimės…” ( A.Škėma)

„Baimė yra išdavystės pradžia.” (Nijolė Sadūnaitė )

„Kartais negali tikėti tuo, ką matai – tenka pasikliauti tuo, ką jauti. Ir jei jau apskritai nori, kad žmonės Tavimi pasitikėtų, turi ir pats sugebėti pasitikėti jais – netgi kai atsidursi tamsoje. Netgi kai krenti.” (Mitch Albom. „Antradieniai su Moriu”)

„(…) Aš norėčiau visiškai atsiplėšt nuo nešvarios žemės ir gyvent pasauly, sukurtam „iš grynosios išminties”, ir į viską žvelgt nuo tų mėlynųjų kalvų, kurios, nors žeidžia kojas, bet neteršia žaizdų, – su atlaidumu žemyn.” (Vytautas Mačernis)

„(…) Pasaulis yra vaizdas, gal geriau šešėlis, mestas į lūžinėjančias formas. Jis praeina. Tačiau reikia tenkintis tuo, ką turime.” (Vytautas Mačernis)

Skaitomiausi įrašai

Alfonsas Nyka-Niliūnas. Nemeikščiai – Eldoradas ir amžinybės pradžia

Kuo Maironis galėtų būti svarbus mokiniui?

Autorius Petras Gedvilas

Svetainės administratorius

Peržiūrėti visus įrašus, kuriuos parašė Petras Gedvilas →

4 Comments on “Gražūs žodžiai, citatos, posakiai”

  2. Erich Maria Remarque

    Gyvenimas nenumatė padaryti iš mūsų tobulybės. Tobulybių vieta muziejuje.

    Kuo primityvesnis žmogus, tuo geriau jis apie save galvoja.

    Visa tai, kas mums nepasiekiama, mums atrodo daug kartų vertingiau nei tai, ką turime. Tame slypi tiek mūsų gyvenimo romantika, tiek jo idotizmas.

    Nė vienas žmogus negali tapti tau svetimesnis, nei tas, kurį praeityje mylėjai.

    Kol žmogus nepasiduoda, jis yra stipresnis net už likimą.

    Iš tikrųjų karą įvertinti galėtų tik žuvusieji; jie vieni išgyveno viską iki galo.

    Galimas daiktas, kad mirtį mes vadiname visai ne tuo vardu. Juk visada matome ją tiktai iš vienos pusės. Galbūt mirtis yra tobula meilė tarp dievo ir mūsų.

    Keistas dalykas, bet jeigu artimieji būtų bent pusę tiek rūpinęsi kai kuriais numirėliais, jiems gyviems esant, kaip tada, kai aniems iš to jokios naudos, velioniai tikriausiai būtų atsisakę brangiausių mauzoliejų

    Meilės niekada nebūna pakankamai.

    Meilei reikalingi ne pasiaiškinimai, bet poelgiai.

    Mus žemino, bet mes nesame pažeminti. Pažeminti tie, kurie taip elgėsi.

    Vienatvė neturi nieko bendro su tuo, kiek žmonių mes pažįstame.

    Mes ne draugai – tik svetimi žmonės, kurie kartu nuėjo tam tikrą kelio atkarpą, taip vienas kito nesupratę.

    Savo sumanymais žmogus visada didis.

    Viskas pigu, ką galima sutvarkyti už pinigus.

    Mes senstame dėl mūsų atsiminimų. Vienintelis amžinos jaunystės receptas – gebėjimas viską pamiršti.

  3. ,,Nebūtina visuomet būti didvyriu, bet privalu visuomet išlikti žmogumi. „( J. V. Gėtė)

Komentarai Išjungti.